Monday, April 28, 2008

laikas mums susipažint

nepraėjus anei septynetai mėnesių (spaliai, lapkritai, gruodai, sausai, vasariai, kovai ir balandei), nusprendžiau pasipasakoti su kuo aš gyvenu.
Mūsų name gyvena šeši personai. Du iš jų nenormalūs. Du lietuviai moteriškos giminės. Vienas vyriškos giminės prancūzas ir vienas moteriškos lyties belgas. Visi turi vardus. Du nenormalūs turi vardus, kurie prasideda pirma abėcėlės raide. O jų pavardės prasideda pastarųjų trijų žodžių pirma raide. Todėl nuspręsta, kad visi čigonai nešioja tokius pat identiškus inicialus. Jau vien tai yra keista.
Moteriškos lyties čigonas, (beje, pastaruosius nuo šiol vadinsime "pėstininkais", mano brolio gudriu patarimu) iš išorinių bruožų lygintinas su jūrų kiaulyte, bet kartais vadintinas barone. Savo gyvenime baronė užsiima laibo balso tobulinimu būnant pernelyg malonybiška, taip pat šypsenos trėškimu iki nukritimu. Taip pat sveikos gyvensenos skaitymu knygose. Ir dar čepsėjimu, kalbant gimtąja pėstininkų kalba.
Vyriškos lyties pėstininkas pasižymi itin dauguma neįtikimų bruožų. Du lietuviškos kilmės bei moteriškos giminės namiškiai jį vadina Stiklioriaus vardu (sutrumpintai ir pakrūtintai - Stiklu). Pastarasis gyvenime užsiima: centimetro storumo okuliorių nešiojimu, kojytės kratymu visais gyvenimo atvejais, rankyčių pakabinimu prieš save bejėgės kengūrytės poza, garsiu ir itin garsiu mėgstamo šūdino radijo klausymu bei mergos ieškojimu. Nesėkimingu.
Apie normalius gyventojus kalbėti neįdomu, nes jie, kad ir kaip bebūtų, normalūs.
Kol kas tiek. Bus gal dar pratęsimo.