Friday, May 16, 2008

šiandie nepaprasta diena. Visą ją aš nenutrūkstamai žvengčioju. O žvengčioju:
pirma - dėl streso, lydinčio kasdieną keleliui tolimam iki egzaminų trumpėjant ne dienom, o net ir ne valandom, betgi sekundėmis.
antra - didžiuotis verčiantis įvykis - pokštas namuose. Pokštas, kuris prisideda prie visos dienos žvingčiojimų nemenka dalimi. Paaiškinu, turime namioką, kuris yra prancūzas. Prancūzas, ir tiek, sakytumėte, tačiau ne. Jis savo internetiniame puslapyje patalpino tokią savo fotografiją, kad nei tai gražu, nei tai kaip, nei tai suprasi, nu nei tai ką. Tokią nuotrauką galima drąsiai tituluoti "pupulio".
Ilgai mūsų galvose sukosi mintis tą nuotrauką išnaudoti tarpusavio santykių namuose gerinimui, taip pat atsikeršijinimui už pastarojo, palyginus, nekaltus pokštus (durų apklijavimas tapetais, matrasas ant tų pačių durų, lipnios juostos ir t.t.). Imtasi darbo. Iš peties. Kas nuveikta?
-prispausdinta mažų mūsų save mylinčio prancūzėlio atvaizdėlių.
-prikarpyta.
-priklijuota: šaldytuve ant produktų, spintelėse, ant indų, ant sienų, ant tualeto durų išdėliota visa arka atvaizdėlių, didysis portretas pakabintas ant paties master durų, ant kai kurių virtuvės prietaisų.
-sukurtas tapetinis plakatas WELCOME HOME.
-šiuo metu laukiama namo besugrįžtančiojo.
Didžiuojamės:
-nuveiktais darbais
-idėjos originalumu
-lietuvaičių humoro jausmu
-įdėtu laiku ir pastangomis

Bijome:
-primušimo.

Laukiame reakcijos.

Thursday, May 8, 2008

šiek tiek gyvenimaus realijų

taigi minėtasis Stiklas, kur buvus kur nebus iškart raportuoju, patyrė akcidentą. Su dviračiu. Būdamas pusžlibis išvažiavo į priešingą kelio juostą ir susikovė su automobiliu. Naktį ligoninėje jo niekas, žinoma, nelaikė. Užtai mes prieš tas keletą dienų ėjome į stotį jo parvest, nes be akinių pastarasis nieko nemato. Visgi minus dvylika laipsnių jo aklumas. Nu nei juokinga, nei ką. Bet dėl šiosios traumos ansai tapo biški dėmesio centru, tatai mėgaujasi labai. Šiandien su lęšiais, matote, kurgis, tokie pasiketimai.
Bet nuo šiol jis - žmogus randas. Bo siūlės per visą jo moksliukišką snukeliį. Ką aš galiu pasakyt, poor guy. Nu ir va.
Bet stiklas stiklu lieka. Tas pats pėstininkas ir dar daugiau./

Monday, May 5, 2008

laikas mums susipažint part 2

Dabar truputėlį apie save:

Mano vardas: Atbelis Meilės Drasa
Aš esu: Kietakaktis Milžinas Inžinierius
Gimiau ir augau lūšnelėje, kur manimi rūpinosi tik Sąžiningas Čigonų taboras. Vieną kartą lūšnelėje, mane užklupo Išmintingas Goblinas alchemikas - tiktai Sąžiningas Kūrėjo dvasia atėjo man į pagalbą. Bėgant metams, aš supratau, kad negaliu būti tik Alkoholikas Inžinierius, dabar turiu pasitikti savo likimą - Išmintingas Goblinas alchemikas turi būti nugalėtas.