šiandie nepaprasta diena. Visą ją aš nenutrūkstamai žvengčioju. O žvengčioju:
pirma - dėl streso, lydinčio kasdieną keleliui tolimam iki egzaminų trumpėjant ne dienom, o net ir ne valandom, betgi sekundėmis.
antra - didžiuotis verčiantis įvykis - pokštas namuose. Pokštas, kuris prisideda prie visos dienos žvingčiojimų nemenka dalimi. Paaiškinu, turime namioką, kuris yra prancūzas. Prancūzas, ir tiek, sakytumėte, tačiau ne. Jis savo internetiniame puslapyje patalpino tokią savo fotografiją, kad nei tai gražu, nei tai kaip, nei tai suprasi, nu nei tai ką. Tokią nuotrauką galima drąsiai tituluoti "pupulio".
Ilgai mūsų galvose sukosi mintis tą nuotrauką išnaudoti tarpusavio santykių namuose gerinimui, taip pat atsikeršijinimui už pastarojo, palyginus, nekaltus pokštus (durų apklijavimas tapetais, matrasas ant tų pačių durų, lipnios juostos ir t.t.). Imtasi darbo. Iš peties. Kas nuveikta?
-prispausdinta mažų mūsų save mylinčio prancūzėlio atvaizdėlių.
-prikarpyta.
-priklijuota: šaldytuve ant produktų, spintelėse, ant indų, ant sienų, ant tualeto durų išdėliota visa arka atvaizdėlių, didysis portretas pakabintas ant paties master durų, ant kai kurių virtuvės prietaisų.
-sukurtas tapetinis plakatas WELCOME HOME.
-šiuo metu laukiama namo besugrįžtančiojo.
Didžiuojamės:
-nuveiktais darbais
-idėjos originalumu
-lietuvaičių humoro jausmu
-įdėtu laiku ir pastangomis
Bijome:
-primušimo.
Laukiame reakcijos.
Friday, May 16, 2008
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment